- knikt
- knìkt interj.
1. žagt, mikt: Kai pasakiau teisybę į akis, tai knìkt ir neturia ką sakyt Skr. Knìkt ir nutilo, kaip pamatė mane ateinant J.
2. paukšt: Ans man su buože knìkt, aš anam su veršena plampt Skd.
◊ nė̃ knìkt visai (ne): Jis lietuviškai nė knikt nemokėjo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
